Kelmės rajono pedagogų psichologinės savijautos karantino metu tyrimo rezultatai

Apklausos analizė

Apklausa vykdyta 2021 metų vasario – kovo mėnesiais. Į platformoje Apklausa.lt sukurtos anketos klausimus atsakė 241 respondentas.

Pagal lytį respondentai pasiskirstė taip:

Atsakymo variantaiKiekisSantykis
Vyras20 8.3% 
Moteris219 90.9% 
Neatsakė į klausimą2 0.8% 

Pagal veiklos sritį pasiskirstė taip:

Atsakymo variantaiKiekisSantykis
Ikimokyklinis ugdymas27 11.2% 
Priešmokyklinis ugdymas10 4.1% 
Pradinis ugdymas34 14.1% 
Pagrindinis ugdymas50 20.7% 
Vidurinis ugdymas63 26.1% 
Švietimo pagalba29 12.0% 
Mokytojo padėjėjas3 1.2% 
Švietimo administravimas14 5.8% 
Kita11 4.6%

Respondentų tarpe dominuoja pagrindinio ir vidurinio ugdymo grandis.

63,9 proc. pedagogų paskutinius du mėnesius dirbo nuotoliniu būdu, 12,9 proc. dirbo kontaktiniu būdu, 22,8 proc. dirbo mišriu būdu.

Atsakydami į klausimą apie savo savijautos pokyčius karantino metu, pedagogai pastebėjo, kad labiausiai pablogėjo:

  1. Socialinis aktyvumas 71,6
  2. Nuotaika 62,4
  3. Miegas 55,3
  4. Fizinė sveikata 51,1

Labiausiai pagerėjo:

  1. Apetitas 18,7
  2. Darbingumas 9


Labai  pablogėjoŠiek tiek pablogėjoNepasikeitėŠiek tiek pagerėjo
Nuotaika36 (15.1%)113 (47.3%)75 (31.4%)7 (2.9%)8 (3.3%)
Darbingumas16 (6.8%)83 (35.3%)115 (48.9%)15 (6.4%)6 (2.6%)
Miegas40 (16.9%)91 (38.4%)92 (38.8%)7 (3.0%)7 (3.0%)
Fizinė sveikata27 (11.4%)94 (39.7%)103 (43.5%)7 (3.0%)6 (2.5%)
Apetitas7 (3.0%)32 (13.6%)152 (64.7%)32 (13.6%)12 (5.1%)
Socialinis aktyvumas69 (29.2%)100 (42.4%)60 (25.4%)3 (1.3%)4 (1.7%)

Pedagogai gavo pagalbos iš aplinkos. Jiems padėjo:

NiekadaKartaisDažnaiPagalbos nereikėjo
Kolegos2 (0.8%)125 (52.3%)66 (27.6%)46 (19.2%)
Mokyklos vadovai22 (9.4%)117 (50.2%)35 (15.0%)59 (25.3%)
Švietimo pagalbos specialistai47 (21.0%)61 (27.2%)23 (10.3%)93 (41.5%)
Mokinių tėvai44 (19.9%)78 (35.3%)24 (10.9%)75 (33.9%)

Matome, kad beveik 80 proc. mokytojų rečiau ar dažniau naudojosi kolegų pagalba, tačiau gana mažai naudojosi švietimo pagalbos specialistų pagalba.

Labiausiai mokytojų darbą apsunkino šie veiksniai:

Atsakymo variantaiKiekisSantykis
Mokinių abejingumas ir atsakomybės stoka119 20.0% 
Mokinių nedalyvavimas nuotolinėse pamokose45 7.6% 
Mokinių namų darbų nepristatymas sutartu laiku95 16.0% 
Patyčios, elgesio problemos, nepagarbus elgesys pamokoje3 0.5% 
Tėvų hipergloba32 5.4% 
Tėvų abejingumas ir nebendradarbiavimas64 10.8% 
Vadovų keliami aukšti reikalavimai vedant nuotolines pamokas26 4.4% 
Informacinių technologijų programų valdymo įgūdžių stoka68 11.4% 
Neapibrėžtas darbo laikas142 23.9% 

Dominuojantys veiksniai pagal dažnumą:

  1. Mokinių abejingumas ir atsakomybės stoka
  2. Neapibrėžtas darbo laikas
  3. Mokinių darbų nepristatymas sutartu laiku

Mažiausiai darbą sunkino ir beveik nepasireiškė patyčios, elgesio problemos, nepagarbus elgesys pamokoje.

Atsakydami į klausimus apie savo savijautą, mokytojai pažymėjo, kad labiausiai pastebėjo šiuos savijautos pablogėjimo požymius:

  1. Nuovargis
  2. Miego sutrikimai
  3. Mažiau laiko praleidžiama su šeima ar draugais
  4. Susirūpinimas sveikata

Net 15 mokytojų aplankė mintys apie savižudybę, o 13 turėjo norą baigti gyvenimą bei tiek pat  – fiziškai save žaloti.

Jeigu paimtume statistiškai dominuojantį atsakymo variantą ir interpretuotume šį rodiklį kaip vieną žmogų pagal Burnso depresijos skalės raktą (iš kur ir paimtas šis klausimų blokas), rezultatas rodytų vidutinę depresiją.

Labiausiai savijautą trikdantys veiksniai:

  1. Judėjimo suvaržymai
  2. Nuotolinis darbas
  3. Riboti socialiniai kontaktai

Mažiausiai savijautą trikdantis veiksnys – finansinės padėties pablogėjimas, pasireiškęs pavieniais atvejais. Mokytojai, kurie pastebėjo anketoje nenumatytus savijautos blogėjimo veiksnius, nurodė bejėgiškumo jausmą, erzinančius politikų veiksmus ir politikos neapibrėžtumą, vakcinavimo problemas, padidiėjusį darbo krūvį ir papildomas veiklas.

Štai populiariausi būdai, kuriais mokytojai naudojasi, siekdami išlaikyti gerą psichologinę savijautą:

  1. Buvimas gamtoje – 14.7
  2. Filmų žiūrėjimas 11,1
  3. Bendravimas su šeimos nariais 10
  4. Darbo ir poilsio režimas 9
  5. Knygų skaitymas 8,9
  6. Muzikos klausymas 7,3
  7. Naminiai gyvūnėliai 7

Mažiausiai populiarūs būdai – psichoaktyvių medžiagų naudojimas bei savanorystė ir labdara (pavieniai atvejai).

Šiuo metu mokytojų savijauta dažniausiai yra gana gera ir patenkinama (iš viso beveik 80 proc. atsakiusiųjų). 7,4 proc. (18 žmonių) savijauta yra bloga ir labai bloga, o 12,4 proc. labai gera.

Atsakymo variantaiKiekisSantykis
Labai gera30 12.4% 
Gana gera118 49.0% 
Patenkinama72 29.9% 
Bloga16 6.6% 
Labai bloga2 0.8% 
Neatsakė į klausimą3 1.2%

Gana daug mokytojų pastebėjo, kad švietimo pagalbos tarnyba jiems mažai kuo gali padėti, taip pat pažymėjo, kad esant reikalui šią pagalbą gauna. Mokytojai pageidautų aukšto lygio seminarų psichologinio švietimo streso įveikimo, atsipalaidavimo tematika. Taip pat siūloma atkreipti dėmesį į tėvų švietimą.

IŠVADOS

  1. Į anketos klausimus atsakė 241 respondentas, tai yra aktyvumas tai yra 62 proc.
  2. Respondentų tarpe dominuoja pagrindinio ir vidurinio ugdymo grandis.
  3. Karantino metu labiausiai pablogėjo socialinis aktyvumas ir nuotaika, labiausiai pagerėjo apetitas.
  4. Beveik 80 proc. mokytojų rečiau ar dažniau naudojosi kolegų pagalba, tačiau gana mažai naudojosi švietimo pagalbos specialistų pagalba.
  5. Labiausiai mokytojų savijautą trikdė mokinių abejingumas ir atsakomybės stoka bei neapibrėžtas darbo laikas.
  6. Mažiausiai darbą sunkino ir beveik nepasireiškė patyčios, elgesio problemos, nepagarbus elgesys pamokoje.
  7. Dažniausiai pastebimi savijautos blogėjimo požymiai – nuovargis, miego sutrikimai, socialinių kontaktų sutrikimai, rūpestis dėl sveikatos.
  8. Pastebėta savęs žalojimo, noro baigti gyvenimą bei suicidinių minčių atvejų.
  9. Populiariausi būdai išlaikyti gerą psichologinę savijautą – buvimas gamtoje, filmų žiūrėjimas ir bendravimas su šeimos nariais.