Prisiminimų mozaika

Lapkritis. Tai mėnuo, kuris asocijuojasi su rudens pabaiga, stūgaujančiu vėju, tamsiais debesimis ir dar tamsesnėmis naktimis, šaltu lietumi ir pirmuoju sniegeliu… Šios žvarbios tamsos akistatoje daugelį iš mūsų  aplanko slaptos mintys  apie gyvenimo prasmę, apie tai, kad esame sutverti ne daugybei, o vienam gyvenimui… Didžiulis gyvenimo tempas, kova už būvį, skatina rūpintis šia diena, o vietos prisiminimams nepalieka.

Lapkričio pradžia – nuoširdus prisiminimų laikas ne tik apie išėjusius artimuosius, bet ir kolegas, kuriuos kviečiame mintimis aplankyti ir uždegti žvakelę širdyje.


Su Česlovo Girkanto šeima susipažinome 1980 metų rugpjūtį. Tada atvykome gyventi bei dirbti į Tytuvėnus ir buvome apgyvendinti tame pačiame name Šiluvos gatvėje. Česlovas ir Nijolė jau augino dvi dukras, mes atsivežėme savo pirmagimę. Mergaitės draugavo, kaimyniškai bendravome ir mes. Negaliu teigti, kad buvome artimi ir kad labai gerai juos pažinojome.

 Į pirmą posėdį rugpjūčio pabaigoje ėjome jau kartu. Ten plačiau sužinojome apie Nijolės ir Česlovo specialybes. Jau tada piešimo ir braižybos mokytojas buvo gana santūrus, ramus, nelabai pasakojo apie savo kūrybinius ieškojimus. Kiek žinau, tapė daugiausiai gamtą, peizažus, tačiau yra ir portretų (jų namuose kabo žmonos portretas, pas Kalvaičio dukrą yra rašytojo portretas). Dirbo ir su kitomis medžiagomis: Tytuvėnų 700 metų jubiliejui iškalė atminimo akmenį, darydavo proginius plakatus, puošybos elementus scenai.

Česlovas visą gyvenimą dažnai lankėsi Tytuvėnų miesto bibliotekoje, daug skaitė ne tik lietuviškai, bet ir rusiškai, labai daug kuo domėjosi, buvo apsiskaitęs. Draugavo su pedagogu ir rašytoju Vladu Kalvaičiu, kolega Vytautu Kybartu. Bendradarbiavo su režisieriumi Algimantu Armonu  (Kelmės mažuoju teatru). Mėgo keliauti, būti gamtoje, grybauti, o įsigijęs sodybą, tvarkėsi joje bei namuose. Rūpinosi savo dukterų gerove.

Kai kolega susirgo, mes ilgokai apie tai nežinojome. Česlovas su artimųjų pagalba negandą tikėjosi įveikti. Apie piktą ligą atviriau ėmė kalbėti likus gal pusantrų metų iki mirties. Paskutinį kartą arčiau matėmės ir bendravome 2019 metų birželio 1 dieną, kai Tytuvėnų gimnazija šventė 70-ties metų jubiliejų. Nežymiai pasikeitė išvaizda, bet Česlovas liko toks pat: įdėmiai klausantis pašnekovo, ramus, santūrus. Anapilin iškeliavo po pusmečio…

2021-10-25                                                                                      Bronislava Buchienė
Tytuvėnai


Virginija Čiužienė (1964 – 2016)

Visada nelauktai ir netikėtai mus išskiria Būties Nebūties siena. Šiemet jau penkeri, kai Tave palydėjom…

Ir taip kasdien, kasmet į mus pažyra prisiminimai. Grįžtame į tuos 1986 –uosius metus, kai Tu tik baigusi Šiaulių pedagoginį institutą pravėrei Kelmės 3-osios vidurinės mokyklos duris. Dėstei dailę, braižybą, darbus, net mokyklos laikraštį maketavai. Buvai puiki savo dalyko žinovė, imli naujovėms. Būdama reikli sau ir kitiems, žingeidi, skatinai ir savo mokinius dalyvauti konkursuose, parodose, olimpiadose, projektuose. Tavo ir Tavo mokinių darbai iki šiol puošia ne tik mokyklą, bet ir šalies meno galerijas. Daug energijos atiduota diegiant grožio, meno, estetikos pajautimą.

Ir puiki klasės auklėtoja buvai…Su meile prisimindavai savo mokinius, ypatingas ryšys Tave siejo su užaugintais ir į gyvenimą išleistais abiturientais.

Ne vienas galėjome iš Tavęs pasisemti optimizmo, stiprybės, vilties gyventi, kai buvo ypač sunku. Sugebėjai išgyventi kasdienybės įtampą. Dažnai tikėjimo įkvėpdavai aplinkiniams. Tikėjimas, meilė, viltis – tai Tavo svarbiausia gyvenimo formulė.

Saugojame buvimo kartu atmintį.

Kolegos iš Kelmės „Aukuro“ mokyklos. 2021 m. lapkritis


Kornelija Norbutienė (1942-2018)

Kornelija Norbutienė – dailėtyrininkė, Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos ir Vaiguvos vidurinės mokyklos dailės mokytoja metodininkė. Puoselėdama mokinių kūrybingumą pelnė ne vieną apdovanojimą, ne kartą sulaukė padėkos už nuoširdų ir nepriekaištingą darbą, meno puoselėjimą ir kūrybiškumo skatinimą bei aukštus mokinių pasiekimus.

Vaiguvos vidurinėje mokykloje jos iniciatyva buvo įkurta dailės studija ,,Vaivorykštė‘. Ir dailės pamokose, ir studijos užsiėmimuose mokytoja visada stengėsi ugdyti mokinių gebėjimus, tenkino jų poreikius kūrybai. Ir mokiniai niekada jos neapvildavo: dalyvaudavo olimpiadose, projektuose, rajoninėse, respublikinėse, tarptautinėse parodose, konkursuose. Pelnė nemažai prizinių vietų, padėkų, diplomų, dovanų. Mokiniai rinkdavosi laikyti dailės egzaminą ir sėkmingai jį išlaikydavo. Mokytojos ruošti mokiniai tapdavo laureatais, laimėtojais ir įvairių konkursų nugalėtojais. Rajono 2011 metų talentu išrinkta Vaiguvos vidurinės mokyklos mokinė skynė laurus dailės srityje.

2000 – aisiais Kornelija Norbutienė pelnė Metų Mokytojos vardą. Kornelija visada buvo kūrybinga, energinga, reikli sau ir mokiniams, dirbo nuoširdžiai ir sumaniai, skatino mokinius pažinti nuostabų meno pasaulį ir ieškoti tinkamų sprendimų. Panašu, kad mokytoja dirbo mylimą darbą.

 Vaiguvos mokykloje iki šiol galima pasidžiaugti jos kūrybiniais darbais, kurie primena apie čia dirbusią darbščią, kūrybingą, aktyvią kolegę…

Buvę kolegos

2021 m. lapkritis


Danutė Rimkevičienė

,, Danutė buvo  labai kūrybinga asmenybė. Dar ir dabar gimnazijos sienas puošia jos buvusių mokinių darbai.“

,, Mokytoja turėjo daug originalių idėjų, kurias mokiniai įgyvendindavo savo darbuose. Gaila, kad ne visas idėjas spėjo realizuoti.“

,,Kaip kolegė Danutė buvo draugiška, sugebanti padėti ir atjausti“.

,,Kūrybinga moteris, visada mačiusi aplinkinį grožį. Puikiai išmaniusi savo profesiją“.

,, Esu sekretorė, tai su Danute siejo ne pokalbiai apie mokinių pasiekimus, o apie grožį, estetiką, stilių bei kulinariją. Mokytoja mielai dalijosi naujo pyrago receptu, kuris, žinoma, buvo išragaujamas prie kavos ar arbatos puodelio. Ir vykdavo pokalbiai apie stilių, madą, mezgimo raštus, rankdarbius…“

,, Danutė labai mylėjo savo darbą, buvo gabi savo srities specialistė, gerbiama kolegų“.

Šaukėnų Vl. Pūtvio-Putvinskio gimnazijos bendruomenė, 2021 m.