Spalio 23 d. mokytoja metodininkė Jūratė Bimbienė respublikos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams vedė nuotolinius mokymus „Tvarus ugdymas ir aplinkosauginis sąmoningumas“. Tai pirmasis iš keturių kvalifikacijos tobulinimo programos „Tvarus ugdymas: antrinių žaliavų rūšiavimo ir kūrybiškumo panaudojimo galimybės ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme“ modulių, skirtų plėtoti ir stiprinti pedagogų profesines kompetencijas tvarumo ir aplinkosauginio ugdymo srityse.
Mokymuose dalyvavo daugiau nei 100 pedagogų iš įvairių Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų. Jų metu pedagogai įgijo žinių apie tvarumo sampratą, aplinkosauginį sąmoningumą, atsakingą vartojimą, atliekų prevenciją ir kaip tvarumo idėjas perteikti vaikams per kasdienes patirtis.
Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje formuojasi vaikų vertybinės nuostatos, kasdieniai įpročiai, santykis su gamta ir supratimas apie žmogaus veiklos poveikį aplinkai. Todėl pedagogams svarbu ieškoti praktinių būdų, kaip aplinkosaugines temas integruoti į kasdienį ugdymo procesą, sudaryti vaikams sąlygas pažinti skirtingas medžiagas, tyrinėti jų savybes, kūrybiškai jas panaudoti ir mokytis atsakingai vartoti. Ugdymo įstaigos gali tapti puikia erdve, kurioje vaikai nuo mažens mokosi tausoti gamtą, atsakingai vartoti, rūšiuoti atliekas ir suprasti savo veiksmų reikšmę aplinkai. Svarbu ne tik suteikti vaikams žinių apie aplinkos saugojimą, bet ir padėti jiems suprasti, kaip kiekvienas žmogus gali prisidėti prie švaresnės, atsakingesnės ir tvaresnės ateities kūrimo. Būtent šiomis idėjomis buvo grindžiami pedagogams skirti mokymai apie tvarumo kultūros ugdymą, antrinių žaliavų panaudojimo galimybes ir patirtinį mokymąsi ikimokykliniame bei priešmokykliniame ugdyme.
Mokymų metu daug dėmesio skirta klausimui, kaip pakeisti vaikų ir suaugusiųjų požiūrį į atliekas, kaip kasdienes medžiagas paversti ugdymo priemonėmis ir kaip tvarumo idėjas natūraliai integruoti į ugdymo procesą. Aptarta, kaip pedagogas gali padėti vaikams pereiti nuo paprasto atliekų rūšiavimo prie kūrybiško, atsakingo ir kritiško mąstymo. Akcentuota, kad vaikai geriausiai supranta aplinkosaugos principus tuomet, kai gali patys veikti, bandyti, klysti, taisyti ir atrasti.
Mokymuose pabrėžta ir pedagogo vaidmens svarba. Pedagogas nėra vien teisingų atsakymų pateikėjas. Jis tampa pavyzdžiu, aplinkos kūrėju, klausimų skatintoju ir partneriu, padedančiu vaikui savarankiškai ieškoti sprendimų. Aptartos šeimų ir vietos bendruomenės įtraukimo galimybės, išryškinta bendradarbiavimo su bibliotekomis, muziejais, aplinkosauginėmis organizacijomis, atliekų tvarkymo specialistais ir kitomis ugdymo įstaigomis svarba.
Baigiamojoje mokymų dalyje pedagogai buvo kviečiami apmąstyti savo kasdienę praktiką ir įvardyti konkrečius veiksmus, kuriuos galėtų įgyvendinti savo grupėje. Tvarumo pažadas tapo simboliniu įsipareigojimu sąmoningiau rinktis ugdymo priemones, taupyti išteklius, sudaryti daugiau galimybių vaikams kurti iš antrinių žaliavų ir skatinti jų savarankiškumą.
Mokytoja pasidalijo savo praktinės veiklos patirtimi, pristatė išbandytas ugdymo veiklas ir pateikė konkrečių pavyzdžių, kaip tvarumo idėjas bei antrines žaliavas galima kūrybiškai integruoti į ugdymo procesą.